Per šaltį ir gruodą, per naktį snieguotą,
Į žydinčią pievą plasnoja širdis.
Tėvynėn. Į laisvę. Per degančią kančią,
Kol kūnui pailsus, užmerki akis…
Kristina P.
Dažnai net nesusimąstome kokie esame laimingi. Įsisukę kasdienybės rutinoje, paskendę nesibaigiančiuose rūpesčiuose pritrūkstame laiko pasidžiaugti čiulbančiu paukščiu, išsiskleidusiu gėlės žiedu ar upelio čiurlenimu. Sustoti ir susimąstyti 7 klasės mokiniai mokėsi integruotoje biologijos – lietuvių kalbos pamokoje „Tremtinių takais bevaikštant“. Kalbėjomės apie tremtinių gyvenimo sąlygas, buitį, minėme mįsles. O, kad žodžiai neliktų vien bejausmiu skambesiu ausyse, įdarbinome pojūčius ir bandėme pažadinti emocijas, klausydami muzikos, tyrinėdami šalčio poveikį gyviems organizmams bei kurdami ketureilius.
Norisi visiems palinkėti, branginkime kiekvieną akimirką, branginkime gyvenimą, artimuosius, visa tai ką turime. Nes niekada nežinai kas laukia už artimiausio posūkio…
Lietuvių kalbos mokytoja Virginija Kraujutytė ir
biologijos mokytoja Kristina Parnarauskienė
