Pasigavęs baltą žirgą,
Aš baltais laukais nujojau-
Anei kelio, nei takelio
Nemačiau ir nežinojau.
O baltam pusnynų žvilgsny
Tūkstančiai saulučių mirga.
(A. Vyšniauskienė – Miltenienė)
Žemei apsiklojus baltais sniego patalais, širdį nejučia užlieja gražiausių metų švenčių laukimas. Šiais metais žiemos pasaką kuriame tvariau ir darniau. Languose, tarsi laukų peizažo tęsinys, sužibo balti medeliai, ateinančius prie durų pasitinka mišku kvepiantys nykštukai, viduje stabtelėti ir nusišypsoti kviečia jaukus židinys, papuoštos eglutės, o jau šviesų švieselių. Nori nenori užmiršti kasdieninius rūpesčius 😊
